• Lietuvių
  • English

Manufuture.lt

Įvykę renginiai

2014 m. rugsėjo 18 d., Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Puslaidininkių fizikos instituto salė (A. Goštauto 11, Vilnius)

Pranešimų skaidrės (pdf formatu):

2013 m. gruodžio 18 d., konferencijų centras „Karolina“, Vilnius

Analizės pristatymo skaidrės (pdf formatu):

2013 m. lapkričio 8 d., konferencijų centras „Karolina“, Vilnius

Studijos „Specialistų rengimo Lietuvos institucijų galimybės užtikrinti inžinerinės pramonės konkurencingumo augimą“ pristatymo skaidrės (pdf formatu):

 

Remiantis studijos išvadomis ir rekomendacijomis bei renginio dalyvių pasisakymais, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA atkreipia dėmesį į šias problemines sritis ir galimus jų sprendimus:

  1. Sugebėjimas pritraukti ir ugdyti talentus, jų gebėjimai, motyvacija bei vėliau kompetencijų lygis, bet ne besimokančiųjų skaičius, sudaro žmogiškojo kapitalo inžinerinėje pramonėje problemos šerdį. Šios problemos sprendimui turėtų būti sutelktos suinteresuotų pusių (darbdavių, švietimo įstaigų atstovų, politikos formuotojų) pastangos. Studijų sėkmė priklauso nuo besimokančiojo motyvacijos ir gebėjimų mokytis, tad negalima ignoruoti studijų patrauklumo talentingiausiems abiturientams klausimo. Siekiant didinti inžinerinių studijų patrauklumą, būtinas kryptingas vaikų ir jaunuolių neformalus mokymas, profesinio orientavimo vidurinėse mokyklose stiprinimas, inžinerines studijas pasirinkusių abiturientų karjeros perspektyvų akcentavimas.
  2. Įmonės, pridėtinės vertės kūrimo grandinėje užimančios žemus laiptelius ir neturinčios ambicingų planų, absolventų tinkamumą vertina pagal savo santūrios (kuriamos pridėtinės vertės prasme) gamybinės veiklos poreikius. Tokios įmonės yra prisitaikiusios prie realios darbo rinkos pasiūlos ir vertina specialistus su geromis bazinėmis šiuolaikinės gamybos žiniomis, kurie gebėtų įgyti reikalingus specifinius gebėjimus darbo metu. Darbdavių nuomone, teorinės absolventų žinios galėtų būti vertinamos kaip pakankamos/ priimtinos. Tačiau žinios, kurios yra būtinos šiuolaikinei specializuotai gamybai, nėra pakankamos, o jų įgijimą darbo metu apsunkina praktinių žinių ir gebėjimų stoka. Absolventai stokoja: gamybos įmonių veiklos ir procesų suvokimo; gebėjimų sujungti ir taikyti įgytas žinias, sprendžiant užduotis ar problemas; gebėjimų pagaminti numatytą produktą; gebėjimų kurti naujus procesus ar produktus. Visi studijų proceso dalyviai (aukštosios mokyklos, studentai ir darbdaviai) turėtų skirti daugiau išteklių praktikos organizavimui, jos kokybės užtikrinimui; studijų programos turėtų apimti gebėjimų formavimą per praktines užduotis, darbą laboratorijoje, komandinį darbą ir kt.; verslas turėtų būti įtrauktas į studentų baigiamųjų darbų ir praktikų užduočių formavimą, studijų programų rengimą bei absolventų įgytų kompetencijų vertinimą. Iš nustatytų inžinerinės pramonės techninių kritinių kompetencijų absolventai daugiausia stokoja techninės dokumentacijos naudojimo kompetencijos, techninių matavimų kompetencijos, medžiagotyros kompetencijos, naujų produktų koncepcinio kūrimo kompetencijos, projektų valdymo kompetencijos. Socialinės kompetencijos yra ypatingai prastai išvystytos tarp absolventų. Iš nustatytų inžinerinės pramonės socialinių kritinių kompetencijų darbdaviai teigiamai įvertino tik absolventų užsienio kalbų žinias.
  3. Naujų studijų programų rengimo ir tvirtinimo procedūros sukuria būtinas, bet nepakankamas sąlygas studijų kokybei. Efektyvaus dialogo tarp aukštųjų mokyklų, įmonių bei studentų nebuvimas lemia tai, kad aukštosios mokyklos neperpranta realaus kritinių kompetencijų poreikio. Siekiant užtikrinti studijų programų atitikimą rinkos poreikiams, raginame remti ir skatinti aktyvesnį verslo atstovų dalyvavimą rengiant bendrąjį technologijos mokslų (inžinerijos) studijų srities reglamentą, numatantį reikalavimus šios srities studijų programoms, ar kitus susijusius teisinius dokumentus. Apklaustos aukštosios mokyklos pripažino vidutiniškai ugdančios reikiamas kritines kompetencijas. Pasak jų, didžiausi trukdžiai užtikrinant aukštą gamybinių bei naujų produktų kūrimo kritinių kompetencijų ugdymą yra naujos mokymo infrastruktūros bei dėstytojų gamybinės ir kūrybinės patirties stygius. Atkreipiame dėmesį, kad siekiant gerinti studijų kokybę taip pat svarbu skatinti ne formalių, bet instrumentinių studijų programų rengimą, t.y. užtikrinti, kad jos būtų kuriamos laikantis metodologijų susiejančių kompetencijas/ rezultatus su dėstomais dalykais. Tai įgalintų efektyvesnį rezultatų pasiekimo vertinimą bei ugdymo proceso valdymą.
  4. Ateities kritinės kompetencijos apima tarpdisciplinines, pažangių technologijų ir augančių ekonomikos šakų žinias bei socialines kompetencijas. Rekomenduojame įvairiomis priemonėmis stiprinti rengiamų inžinerinės srities specialistų gebėjimus prisitaikyti prie darbo rinkos, verslo aplinkos, technologinių ir kt. pokyčių. Aukštosios mokyklos ir darbdavių atstovai turėtų glaudžiai bendradarbiauti kuriant tęstinių inžinerinių studijų modulius, pritaikytus ne tik profesinį išsilavinimą, bet ir praktinių gebėjimų turinčių ir dirbančių asmenų poreikiams. Šių studijų lankstumas, prieinamumas ir kokybė yra svarbi inžinerinės pramonės užimtųjų kompetencijų augimo sąlyga.
  5. Nepaisant ženklių tam skirtų finansinių išteklių, šiuo metu Lietuvoje nėra nuolat ir sistemingai veikiančios stebėsenos ir programavimo sistemos. Rekomenduojame sukurti sistemingą darbo jėgos ir kompetencijų paklausos ir pasiūlos stebėsenos ir prognozavimo sistemą apimančią elementus apibrėžtus užsienio šalių gerosios praktikos. Svarbi sėkmės sąlyga – sistemingas institucinių gebėjimų stiprinimas ir nuoseklus bazinio modelio tobulinimas.

 

Puslapis 1 iš 2

Research and innovation in Lithuania

Industrial research

Research policy and International cooperation

Science, business and society

DMC Firewall is developed by Dean Marshall Consultancy Ltd